Pasas

Pasas

 

Pasas – tai mano vizitinė kortelė, šiuo darbu pristatau save kaip tekstilės menininkę. Tačiau man daug svarbesnis ne pats kūrinys, bet laikas, praleistas su jį siuvinėjusiais žmonėmis, geriant arbatą ir bendraujant. „Pasas“ buvo išsiuvinėtas Katmandu mieste Nepale, jį siuvinėjo vyrai. Vyrai labai didžiuojasi tuo, ką jie moka. Kai atėjau pas juos, birbinančius siuvinėjimo mašinomis siuvinėjimo dirbtuvese, prasidėjo pokalbis: „Ką mokat? Ar tą mokat?“, – „Mokam.“, „O tą?“ – „Ir tą mokam“. Užsakiau jiems išsiuvinėti pagrindinį savo paso puslapį su asmens duomenimis ir nuotrauka – tai, kas man atrodė sudėtingiausia. Siuvinėjo lygiai parą, gavau rezultatą, kuriuo esu patenkinta. Pati neprisiliečiau prie šio meno kūrinio įgyvendinimo, idėja gimė diskutuojant ir tyrinėjant vyrų psichologiją, jų pasitikėjimą savimi. Norėjosi duoti jiems užduotį, kurios, mano supratimu, jie negalėtų atlikti. Bet kadangi vyrai neprisipažįsta kažko negalintys, jie daro viską, kad tik įrodytų savo „galėjimą“. Kūrinyje „Pasas“ vyksta dialogas, diskusija tarp lyčių ir tarp menininkų profesionalų ir amatininkų. Katmandu amatininkai nežinojo, kad aš esu profesionali tekstilininkė, turinti savo supratimą, kaip tas pasas turėtų būti išsiuvinėtas. Neleisčiau sau padaryti tokių kreivų raidžių, dizaino neatitikimų. Žiūrėdama į „Pasą“, matau Nepalo liaudies meno figūros stilizaciją: visiškai plokščias vaizdinys, yra tik kontūras, tam tikros spalvos – moters akių baltymai mėlyni, lūpos raudonos, keistos formos.

Įdomus sutapimas, kad neįgalusis Darius (Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų reabilitacinis profesinis mokymo centras), kurio paprašiau išsiuvinėti mano portretą iš pasinės fotografijos (Dvigubas portretas) taip pat pavaizdavo akių baltymus mėlynus, vyzdžius juodus, o karolius ne raudonus, bet tamsiai mėlynus (nepaliečiai – juodus). Dariaus siuvinys tarsi jo dienoraštis, dygsniuose skaitai jo nuotaikas ir išgyvenimus. Vienur siūlai gula lygiomis, tvarkingomis linijomis, kitur – ekspresyviai, su tyliu įniršiu, tarsi tapybiniai potėpiai klojami ant audinio. Siuvinėjo Darius žiūrėdamas į du įrėmintus paveikslėlius – Šv. Mergelės Marijos ir mano pasinę fotografiją. Nedideliame kūrinio plote juntami emociniai kontrastasi, kaip ir pats dvigubas portretas – vienoje pusėje blyški pasinė fotografija, kitoje – gyvas, spalvingas, impulsyvus vaizdinys.