Pamenu, pirmą kartą prasidėjus menstruacijomis, mama studijavo režisūros specialybę Maskvoje, gyvenau su tečiu ir močiute. Neturėjau jokio supratimo apie moteriškas “ligas”. Ryte pamačiusi po savimi kraujo dėmę, pagalvojau, kad mirštu. Gėdinausi ir bijojau sakyti namiškiams, kad nutiko tokia bėda. Kelias dienas ėjau į mokyklą lyg nesava, sugniuždyta ir nelaiminga. Galiausia prisipažinau močiutei ir nustebau pamačiusi džiaugsmą jos veide – vaikeli, – tarė ji, – prasidėjo gražiausi tavo gyvenimo metai, tu pradedi žydėti. Tuomet dar nesupratau močiutės žodžių prasmės ir jos džiugesio…