Lengvai 2 (2017)

Eksperimentinei mados kolekcijai autorės naudojo inovatyvius, gamtai draugiškus medžiagų derinius, tyrinėdamos jų reakcijas į atmosferos pokyčius ir siekdamos atliepti pagrindinį šiuolaikinio dizaino tikslą – kurti tvaraus gyvenimo perspektyvą.

Parodoje siūloma pasvajoti, kokia galėtų būti ateities mada?

Gal – virtualios mados platformos, kai drabužiai materializuojami tik trumpam laikui ir kuriami konkrečiam žmogui konkrečiu laiku?

Gal drabužis ir aksesuarai galėtų apibrėžti patyrimą, o ne materialumą? Ar mados vartojimas galėtų prilygti emociniam potyriui, kurį išgyvename klausydami muzikos, žiūrėdami filmą arba skaniai valgydami?

Kaip jaustųsi žmogus neturėdamas savininko teisėmis nieko ir kartu turėdamas viską?

Juk patirties pasisavinti neįmanoma…

Ar kūrybos procesas ir dizainas gali būti svarbesni už patį daiktą?

Kaip vienadieniai drabužiai, kuriuos galėtum pats susikurti, naudodamasis virtualiomis mados duomenų bazėmis, ir pasigaminti 3D spausdintuvu, pakeistų gyvenimo kokybę?

Įsivaizduokime, kad asmeniniame kompiuteryje turėdami savo skaitmeninį vaizdinį, galime patys pasirinkti, kaip norime rengtis, susikurti savo kostiumą kompiuteryje, pasinaudoję mados pavyzdžiais, pasirinkti norimos sudėties medžiagą, išsispausdinti buitiniu 3D spausdintuvu drabužius, aksesuarus, avalynę, o dienai pasibaigus juos tiesiog išmesti į ekologiškų atliekų surinktuvę arba ištirpinti vandenyje. Tokie nykstantys drabužiai sukuria nesibaigiančias kūrybines galimybes atsinaujinti. Tu kuri laikinus objektus, kurie nuo pat pradžių pasmerkiami greitam sunykimui. Rūbai tampa mirtingi, kaip ir mes…

Kolekcijos „Lengvai 2“ idėja – kurti gamtai draugiškus daiktus, kurių gamybai naudojami natūralūs gamtos ištekliai – perlai, gintaras, kalnų krištolas, sidabras, pieno baltymo pluoštas ir inovatyvios medžiagos – ištirpstantys vandenyje PVA polivinilo alkoholio filamentiniai siūlai, veikiami šilumos keičiantys tūrį ir formą poliesterio monofilamentiniai Pemotex siūlai, unikalių sveikatinimo ypatybių turintys polimeriniai gintaro pluošto siūlai, odos priežiūros funkciją atliekantys polimeriniai pieno pluošto siūlai ir termochrominiai dažai, kurie keičia spalvą pagal kūno ir aplinkos temperatūrą.

PVA vandenyje tirpūs siūlai gaminami iš PVA (polivinilo alkoholis) filamentinio pluošto. PVA vandenyje tirpūs siūlai yra netamprūs, netoksiški, balsvos spalvos, puiki medžiaga kurti gaminius, kurie greitai suyra natūralioje aplinkoje. Industrijoje ši medžiaga dažniausiai naudojama deriniuose su kitais pluoštais, o galutinės apdailos metu vandeniu yra pašalinami iš gaminio.
Pemoteksas – poliesterio monofilamentinis siūlas, kuris, apdorojant jį karščiu, traukiasi ir kinta. Veikiant pemotekso siūlą 60 – 70 °C vandeniu arba karštu oru, jis susitraukia iki 40 %. Šis siūlas naudojamas tekstilės ir siuvimo pramonėje, kai norima gauti traukimosi efektą. Kuriant eksperimentinės mados prototipus pemotekso siūlo ypatybės leidžia išgauti išraiškingas medžiagos faktūras.
Gintaro siūlus gaubiančios legendos apie sveikatinamą, maginę, estetinę gintaro galią plinta nuo Egipto laikų. Baltijos šalyse gintaro naudojimo faktai tiek buityje, tiek ritualinėse apeigose žinomi nuo neolito laikų. Prieš milijonus metų iš pušų sakų susiformavęs gintaras – seniausias gydomasis akmuo aisčių teritorijoje. Latvijos įmonė Ambelika nuo 2011 metų pradėjo gaminti gintaro siūlus, turinčius unikalių biologinių ypatybių. Tai – unikalus gaminys, neturintis analogų visame pasaulyje, nano technologijų būdu gaminamas iš gintaro miltų. Gintaro pluošto molekules sudaro pasikartojantys linijiniai polimerai, turintys poliamidų su integruotomis gintaro mikrodalelėmis. Gintaro siūlo ypatybės: atlieka tą patį sveikatinamąjį poveikį kaip gintaras, skatina odos ląstelių regeneraciją, blokuoja UV spindulių radiaciją, išlaiko natūralią kūno šilumą, absorbuoja drėgmę, neblunka, nedirgina odos. Gintaro pluoštas suyra gamtoje per 6 – 36 savaites. Gintaro siūlas pradėtas naudoti drabužių, aksesuarų, naujagimių drabužių, namų tekstilės gamyboje. Industrinėje gamyboje gintaro siūlas naudojamas mišiniuose su kitais pluoštais (medvilne, vilna, linu, šilku ir kt.).
Ketvirta inovatyvi medžiaga, naudota kuriant eksperimentinius papuošalus – pieno baltymo pluoštas. Nuo vaikystės žinome, kad pienas yra geros sveikatos šaltinis. Šiuolaikinės technologijos tai perteikia tekstilės gaminiams ir drabužiams. Pieno baltymo pluoštas gaminamas iš nugriebto nusausinto pieno. Gamybos metu, taikoma bioinžinerinė technologija, baltymas paverčiamas stabiliu tirpalu, polimerizuojamas, džiovinamas ir verpiamas šlapiuoju būdu. Technologinis procesas draugiškas gamtai, nes sunaudojama mažai vandens, tausojamas dirvožemis ir kiti ištekliai. Pieno baltymo pluoštas sudarytas iš 16 amino rūgščių, jis teigiamai veikia žmogaus odą, gerai absorbuoja drėgmę, yra laidus orui, reguliuoja šiluminį balansą – tai tiesiogiai veikia žmogaus komforto būseną. Industrinėje gamyboje pluoštas dažniausiai naudojamas negrynas – mišiniuose su kitais pluoštais (šilko, medvilnės, vilnos, modalo ir kt.).

Vilniaus dailės akademijos tekstilės ir kostiumo dizaino profesorės Eglė Ganda Bogdanienė ir Jolanta Vazalinskienė