Šokis ir kilimas

Seniai svajojau ir planavau sukurti darbą, apjungiantį dvi savo aistra – tekstilę ir šokį.

Tekstilė. Rankdarbiais užsiimu nuo vaikystės – mezgimas, siuvimas, siuvinėjimas, nėrimas, vėliau tai perėjo į profesionalias studijas apie tekstilės meną, dizainą, technikas, istoriją, mitologiją… Kas vėliau išsiplėtojo į tekstilės kultūros sampratą, grįstą gilių tradicijų ir technologinių inovacijų tyrimais, skatinančiais naujų tarpdisciplininių raiškų paieškas. Anot menotyrininkės Virginijos Vitkienės, tekstilės kultūra yra vienas iš neišsenkamų šaltinių meno klausimams ir būviams funkcionuoti.

Šokis. Šokių pamokas lankiau nuo vaikystės. Ilgiausiai trukęs mokymosi laikotarpis – Valentinos ir Adomo Gineičių pramoginių šokių studija. Šokis visuomet atrodė daugiau nei išmoktų judesių ir figūrų deriniai. Šokis – tai asmeninis išgyvenimas, istorija, emocija, nuotykis… Labiausiai nemėgstu argentinietiško tango, nes čia tėra viena, labai paprasta pirminių žingsnių schema, o pats šokis – vyro se(ie)kimas, įsiklausymas, prisitaikymas, atsakymas judesiu partnerio kūnu užduotam klausimui. Šokant šį šokį esi priverstas kovoti su savo asmenine puikybe, nes visų pirma privalai išmokti atsiriboti nuo savo norų ir klausyti(is) kūnu. Turi būti lanksti, nuolanki, gudri, išmintinga, lengvai provokuojanti ir … nejučia įgyvendinanti savo moteriškus tikslus.

Taigi, dvejus metus trukusios Argentinietiško tango pamokos ne tik padėjo suvokti ir išmokti Argentinietišką tango, bet ir išugdė kasdieniame komandiniame darbe būtinus bruožus.

Kilimas. Pasirinkau klasikinio kilimo raštą ir spalvas, dydį sąlygojo performansui pasirinkta erdvė – Panemunės pilies menė (projektas vyko tarptautinio veltinio simpoziumo „Veltinys 2014“ tema – „Dinamiška tekstilė: nuo vietinio konteksto iki tarpsritinių eksperimentų“ metu). Dvi savaites dėliojau kilimą iš spalvotų vilnos pluoštų, sluoksnų ir gijų, minkštais perėjimais klojami spalvingi raštai dvelkė prabanga ir elegancija… Vėliau, baigus kurti kilimą, kartu su Argentinietiško tango mokytoju Kęstučiu Litvinu sušokome tango ant vilnos pluoštų kilimo, taip suardydami vilnonės dėlionės estetiką ir harmoningą vaizdinį. Pats šokis sukūrė galutinį kilimo raštą – nenuspėjamą, vitališką, netaisyklingą… kaip gyvenimas.